Jaučiu, kad atėjo laikas, pakalbėti tema, kuri kaip koks rožinis dramblys, tupi kambario viduryje: visi jį mato, bet niekas apie jį nešneka. Visas šitas bloginimas gali atrodyti toks tuščias ir toks paviršutiniškas hobis, kad kartais susidaro įspūdis, kad esu viena tų, stereotipinių blondinių, kuriai rūpi tik šmutkės ir makiažai... Nejaučiu poreikio neigti ir teisintis, kad gink Dieve, tokia neesu. Esu kokia esu, su visais savo interesais net ir tais, kuriais nesidalinu viešoje erdvėje.
Blogeris - tai asmuo, kuris didžiąją dalį savęs atiduoda į viešumą. Nors tai yra pasirinkimas, tačiau kartu su pasirinkimu pečius užgula ir atsakomybė. Atsakomybė pasidalinti su Jumis tuo, kuo gyvenu. Kartais būna akimirkų, kuriuose noriu užmiršti atsakomybę ir tiesiog būti. Nenoriu apkrauti minčių, tuo, ką privalau daryti. Mano blogas - tai saviraiškos būdas, o kartu ir hobis, darantis įtaką išleidžiamų pinigų kiekiui. Tiesa, dabar jau kur kas mažesniam. Su laiku, atėjo suvokimas, kad vertinu kokybę ir pirkti 5 nude lūpdažius, nes jie juk taip skiriasi (!) yra tiesiog neprotinga. Atsirado poreikis paprastumui ir tam tikrai harmonijai tiek gyvenime, tiek kosmetinėje. Nepagrįstas vartojimas pradėjo gąsdinti ir ėmiau kvestionuoti ar tikrai tai, padaro mane laiminga. Ir ne, ne daiktuose slypi laimė. Laimė slypi supratime, kad man nieko netrūksta: turiu nuostabų žmogų šalia, kurį jau greit galėsiu vadinti savo vyru ir nuolat mane palaikančią šeimą bei draugus. Esu sveika, galiu keliauti, dainuoti, bėgioti... Ir tai, kad nusipirksiu dar vieną megztinį ar batus, kurių man nereikia, man nepridės daugiau laimės. Būsiu apgauta akimirkos ir pasijusiu gerai, kol pirkimo transas praeis ir liks realybė: mano pasąmonėje mirgės prastai priimti sprendimai, o kambarį puoš dar kelios naujos, visiškai nereikalingos šmutkės. Kraštutinimų čia irgi nereikia, nes pirkti tuomet kai kažko reikia, yra logiška, bet pirkti tam, kad užpildyti neužpildomą tuštumą viduje yra tiesiog kvaila. Nesmerkiu žmonių, kurie jaučia laimę pirkdami, laimės skonis užkrėčiamas, jo norisi dar ir dar... Aš tai suprantu, bet tiesiog šiuo metu esu tokiame etape, kuriame pirkimas tapo labiau sąmoningu sprendimu nei momentaliu impulsu. Galbūt būtent tai tapo priežastimi, kodėl mano įrašai ne visada tokie dažni ar platūs, nes paprasčiausiai naudoju produktus, kol jie baigiasi ir dažnai perku tuos pačius, patikrintus laiko, gaminius. Tiesiog taip yra paprasta ir taip man patinka, nes paprastumas gyvenime išlaisvina. Vien mintis, kad mano kambaryje nelaukia krūva daiktų, kurių aš nenaudoju, mane daro laiminga. Žinoma, kaip tyčia, greitu metu nusipirksiu ką nors visiškai nereikalingo ir pasijusiu laiminga. Arba įsigysiu kažką, apie ką labai seniai svajoju ir taip pat pasimėgausiu laime. Nežinau kaip bus, bet džiaugiuosi, kad prioritetai gerokai pasikeitė ir išsilaisvinau nuo visiškos priklausomybės materialiems daiktams. Esu laiminga čia ir dabar. Daugiau nieko nereikia.


Ačiū, kad perskaitėt visą tai, kas kamputyje tūnojo mano mintyse. Ačiū, kad sekat, skaitot, žiūrit, komentuojat, rašot, giriat, peikiat ir stumiat į priekį. Linkiu, kad visi mūsų apsisprendimai būtų sąmoningi ir teisingi bet atneštų tik geras emocijas! 

8 comments

  1. Replies
    1. O man gera pagaliau parašyti, viską, apie ką jau seniai mąstau!

      Delete
  2. Galbut as tik tokia viena, bet perskaicius sita straipsni mane uzgule toks stiprus kaltes jausmas, jog atrodo buciau tikrai kazka blogo padarius. Bet as nieko nepadariau, jauciuosi kalta jog pasiduodu tam 'As noriu' impulsui ir tiesiog perku. Zinau kvaila, nes pati tai suprantu. Bet skaitant tokius pamastymus tikrai susipranti, jog tokiu kaip as begales. Belieka tik susiimti i rankas ir pagaliau atprasti nuo tos pirkimo karstines. Aciu uz labai saunu post'a! :)

    Indre,
    www.curvyliciousme.com

    ReplyDelete
    Replies
    1. Oi, visiškai nenorėjau, kad kas nors taip pasijustų :) Manau, kad kiti kitaip supranta patį procesą ir tame nėra visiškai nieko blogo! O masinis vartojamas, labai įtraukiantis... Todėl, tikrai reikia jam nepasiduoti :D ačiū, kad skaitei!

      Delete
  3. Šaunuolė, Mildut! Labai teisingos mintys:) Ir labai patiko postas, man kaip merginai ir pradedančiajai blogo rašytojai (:D) viskas labai pažįstama! Ir aš stengiuosi nemėtyti pinigų vėjais, nors kartais labai norisi ir to, ir ano...

    Žaneta,
    www.z-blogas.blogspot.lt

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ačiū, mieloji :) Būna kartais tų norų ir pas mane, kai kuriems pasiduodu, kitiems - ne. Bet reikia į viską žvelgti protingai ir nevergauti daiktams ir vartojimui :) bučkis! Esi šaunuolė, judėk pirmyn su blogu :*

      Delete
  4. Sveika!
    Ir sveikinu su paprastumu kasdienybėje. Neverta gyvenime teisintis dėl to, kaip atrodai kitų akimis :) Verta save pačiai puoselėti ir viduje susivokti, ko nori ir ko reikia, ir kas esi. O kartais reikia ir mažų smulkmenėlių ar nikeučių, bet perkamų - be kaltinimo sau:)
    Smagu, kai pasidalini tokiomis mintimis :)

    http://biteboo.blogspot.dk/2015/11/forever-young.html

    ReplyDelete
  5. Labas! Malonu matyti naujus veidus :) Tikra tiesa, kad svarbiausia puoselėti vidų. Visiems vis tiek niekada neįtiksi, todėl svarbiausia tikti ir patikti sau! Ačiū, labai nedrąsu išties dalintis tokiais įrašais, bet norisi...

    ReplyDelete

Labai vertinu kiekvieną Jūsų komentarą ir visuomet perskaitau juos visus, tad ačiū, kad komentuojate!

All photos belongs to Fashion Mantra, unless mentioned otherwise. Strictly, no copying allowed. Powered by Blogger.