DSC02265
Kiekvieną kartą, nežinau kaip pradėti įrašą, kuriame reikia parodyti tikrąją (dažniausiai tokio tipo bloguose, kaip mano, nepriimtą) dalelę savęs. Kažkoks nesuprantamas sunkumas apima pirštus, nusvirusius ties klaviatūra, ir žodžiai pradeda strigti. Bet jau gerą mėnesį jaučiu viduje kone pareigą, padaryti šį įrašą.
Dažniausiai graužiu save dėl įrašų kiekio čia, bet atvirai, du įrašai tampa praktiškai maksimumu, kurį šiuo metu galiu Jums pasiūlyti. Aš labai myliu savo blogą ir čia tvyrančią atmosferą, tai mano kampelis, mano saviraiška, mano hobis. Pabrėžiu žodį hobis, kuris reiškia, kad tą darau savo malonumi, laisvu laiku. Būtent dėl to, kad tai yra mano antraeilė veikla, tenka susidėlioti prioritetus ir paskirstyti laiką protingai. Esu 23-ejų metų mergina, dirbanti per du darbus (nors būsimas vyras, traukia mane per dantį ir sako, kad tai tėra 1,5 darbo), planuojanti artėjančias vestuves (iki kurių liko vos 2 mėnesiai!), lankanti sporto klubą, rašanti šį blogą ir dar turinti šeimą ir kitų hobių. O paroje, kaip žinia, tėra vos 24 valandos...
Pasakysiu galbūt kiek žiaurokai, tačiau mano prioritetų viršūnėje atsiduria ne laiko praleidimas prie kompiuterio redaguojant nuotraukas ar tekstus, o laikas, kurį, žinau, galiu puikiai praleisti su mylimuoju, draugais ar artimaisiais. Tai laikas, kurio kartais labai reikia, tam, kad pasikraučiau teigiamų emocijų, surasčiau naujo įkvėpimo ir jėgų, naujiems įššūkiams. Socialiniai tinklai įtraukia ne tik Jus, bet ir mus, t.y. tuos, kurie rašo ir lieka pasislepę už ekrano. Ir tai tampa it koks užburtas ratas, iš kurio nėra išėjimo. Esu įsipareigojusi ne tik Jums, bet ir sau.
Ar žinojote, kad vieno įrašo paruošimas, dažniausiai suvalgo, nuo vienos iki dviejų valandų mano laiko? Ir taip yra tik todėl, kad kiekviena nuotrauka perkeliauja mažiausiai per dvi nuotraukų redagavimo programas, o tekstą, skaitau vėl ir vėl, kol įsitikinu, kad viskas skamba logiškai ir ištaisau per skubėjimą paliktas klaidas. Realiai, tai viena ar dvi valandos, atimtos iš laiko su žmonėmis, kuriuos aš myliu. Nors stengiuosi laiką sudėlioti protingai, kartais viduje jaučiu kaltę, kad užuot kūrusi akimirkas, kurių nesinorės pamiršti, tūnau, kur nors kamputyje, su kompiuteriu ant kelių. Ir nuoširdžiai nesuprantu, ką gyvenime veikia tos merginos, kurios į dieną paleidžia du, tris ar daugiau, naujus įrašus? Kur paroje ieškoti, dar papildomų valandų, kad galėčiau lepinti skaitytojas, kokybiškais įrašais kasdien? Nors skaityti tokius blogus - vienas malonumas, tačiau nesuprantu, kaip tai gali funkcionuoti realybėje. Man tai - vis dar neįkandamas riešutėlis...
Visgi, tinklaraščio rašymas, patikėkite, tikrai yra nuostabi veikla. Būtent jo dėka susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, kurių draugystė atperka valandas, praleistas akis įsmeigus į ekraną, o kur dar visos galimybes, kurias gaunu... Vieną kartą savo būsimam vyrui leptelėjau, kad jaučiuosi neverta, viso to, ką gaunu, o jis tik teatsakė, ar tikrai taip jautiesi? Pažiūrėk, kiek pastangų įdedi į kiekvieną įrašą, kiekvieną detalę. Visa tai, ką gauni, gauni nes esi to verta.
Susimąsčiau, kad esu begalo laiminga tuo, kur suka šis blogas. Galbūt nevisada turiu laiko nukeliauti į renginius, kurie, beje, visuomet vyksta Vilniuje (ir dažniausiai arba jie a) vyksta darbo dieną arba b) vyksta darbo metu) bet džiaugiuosi, už galimybes, kurias gaunu ir liūdžiu už galimybes, kurių neišnaudoju. Visuomet su pavydu (vis dar baltu) peržvelgiu kitų blogerių nuotraukas iš renginių zir pažadu sau, kad kitą kartą, pasistengsiu sudalyvauti ten ir aš. 
Tiksliai nė nežinau, kokia viso šio rašinėlio, esmė, galbūt tai tėra tylus atsiprašymas, kad šiuo momentu negaliu Jums duoti daugiau. Ne kartą sakiau, kad kokybė visada laimės prieš kiekybę, tad ir dabar laikausi šios nuostatos ir du ar trys įrašai, kuriuos paleidžiu, tegu būna nublizginti iki beprotybės, nes tokia esu ir aš - perfekcionistė, kuri negali ramiai nustygti vietoje ir vis ieško būdo, kaip paroje rasti daugiau valandų.
Ačiū, kad esate. Būkite ir toliau su manimi! 

4 comments

  1. Koks nuoširdus įrašas :) Kuo puikiausiai su tavim sutinku, aš ir nesuprantu kaip galima per dieną parašyti kelis įrašus :)) Geriausiu atvėju parašau per 1-2 savaites vieną įrašą ir tai kartais jis manęs netenkina ir pašalinu jį :) Namai, vaikas, darbas, vyras ir dar daug kam pritrūksta laiko, o blogui atrasti laiko išvis prabanga šiuo laikotarpiu :) Svarbu, kad patinka ir rašai, aš visados su malonumu laukiu ir skaitau tavo įrašus :)

    ReplyDelete
  2. Milda, tos, kurios rašo dažnus įrašus dažnai, bet ne visada, neturi tiek veiklos už ekrano ribų, kiek turi tu :) Tai reiškia, kad rašymas yra jų darbas, pramoga, atsipalaidavimas. Tai nėra nei labai blogai, nei labai gerai. O ir kaip pati sakei - nori kokybės, ne kiekybės. Aš džiaugiuosi, kad tave atradau dar senai senai ir seku iki šiol, tikiuosi kada susipažinti gyvai :) Tu geriau rašyk rečiau, bet kokybiškai.
    Labai pritariu dėl atsivėrusių galimybių, susitikimų. Ir deja, į daugumą renginių ir man tenka atsisakyti nueiti, nes visos tavo išvardintos priežastys labai taiklios. Atrodo, kad bloginimas skirtas nedirbantiems/studentams/arba laisvą darbo grafiką turintiems žmonėms.
    Bučkis ir sėkmės dedant paskutinius štrichus vestuvių planavime :)

    ReplyDelete
  3. Aš norėčiau rašyti kas dieną, bet nelabai tam pavyksta rasti laiko. Kartais, kai fotografuoju derinius, padarau porą derinių tą pačią dieną, būna, kad parašau porą blogo postų per dieną, arba vieną dieną kelias valandas skiriu tik fotografavimui įvairių daiktų ir nuotraukų redagavimui. Vien dabar pas mane yra kokių 10 juodraščių sistemoje - dalis tik fotkių, kai kur tik dalis teksto nebaigta :) Taip ir gyvenu, bet tikrai savęs neprievartauju parašyti daugiau negu galiu, ir tave visiškai suprantu :) Ir visiškai nereikia savęs prievartauti, labai gerai yra taip, kaip yra :) O kad galėtumei rašyti kas dieną, tai ir turi būti tavo full time job :) man, turint vaiką, vieną įrašą parašyti kartais trunka ir tris valandas, nes išvien nutraukia mintį ar tenka išvis atsitraukti nuo kompo (kas 5 min pvz):)

    Žodžiu nesiteisink, viskas yra taip, kaip ir turi būti :) Naturalu ir iš širdies ;) Bučkis

    ReplyDelete
  4. Mildute, tu šaunuolė! Ir aš labai mėgstu skaityti tavo įrašus, nesvarbu, kokio dažnumo jie būtų:) Visi turim savo gyvenimus ir man būna, kad sakau "va, šiandien tai tikrai bus naujas įrašas" ir pradedu daryti kitą darbą, o blogas lieka nuošaly... Mano blogas gimė su idėja, kad noriu pasidalinti savo mintimis ir atradimais, bet tai darau tik tada, kai esu laisva, nes mylimasis ir taip sako, kad per daug sėdžiu prie kompiuterio, nes man 1 įrašą parašyti užtrunka pusė dienos, o kartais net visą... Taip kad tu tikrai šaunuolė ir mes su tavim! <3

    ReplyDelete

Labai vertinu kiekvieną Jūsų komentarą ir visuomet perskaitau juos visus, tad ačiū, kad komentuojate!

All photos belongs to Fashion Mantra, unless mentioned otherwise. Strictly, no copying allowed. Powered by Blogger.